iškristi

iškrìsti intr. 1. išpulti iš kur: Vaikas iškrìto iš lopšio J. Vaikas, iškrìtęs iš medžio, koją pasilaužė J. Viliui iš rankų iškrinta pagalys I.Simon. Telefono ragelis vos neiškrito Laboniui iš rankos J.Dov. Pinigai man iš rankos iškrito N. Gaili ašarėlė seneliui iškrito Mair. Jei valgant iškrenta kąsnis, ateis išalkęs svečias rš. Iš mano širdies tarytum iškrito sunkus akmuo V.Mont. Ir visi grobai jo iškrito DP163. ^ Kalba – žodis kaip kriste ìškremta (sąmojingai kalba) Krtn. Iš jos mažai kas iškriñta (mažai ką ji duoda) Skr. Ar ìškremta kumet saldinis obulas iš rūgštinės obelės? Als. Kas iškrito iš maišo, tas ir pragaišo LTR. O kad tau kiaurai iškristų! LTR. Turėdamas kursų baigimo pažymėjimą, iš penkių šimtų neiškrìsi (dirbdamas negausi mažiau kaip penkis šimtus) Krš. Kitas ir iš eglės iškritęs pasiilso LTR(ž.). 2. nusileisti žemėn, nukristi: Atsiskleidžia naujas gyvenimo istorijos puslapis – tuo tarpu švarus ir skaidrus kaip tik ką iškritusios snaigės P.Cvir. Visų medelių lapai iškrito (d.) Slm. Iškrìto keli lytaus lašai Vvr. Kad iškrìstų sniego, reiktų nuvažiuoti pas brolį Pc. Rūkas iškris, bus graži diena Ėr. ^ Iškris obuolys, kai nunoks B. 3. išvirsti, išgriūti: Iškrisk (atsigulk) kiek ant lovos, pasilsėk! Upt. | Jau visa šeimyna iškrito (sugulė) Krtn. 4. išbirti (apie dantis); išslinkti (apie plaukus); nukristi (apie ragus): Dančiui iškritus, reikia jis užmesti ant pečiaus kalbant: „Pele, pele! še tau dantį kaulinį, atnešk man geležinį!“ Pnd. Iškristą gyvulio dantį dėk į sienotarpį, kad pavogti daiktai sugrįžtų LTR. | Gal ir nuo vandenio bais iškrito plaukai Sdk. Blakstienai iškrito senatvėj rš. | Seniams (briedžiams) ragai iškrinta gegužės mėnesyje ir iki rugsėjo vėl atauga Blv. Kaip prieš iškrintant, taip ir iškritus, briedis ragais nebesigina, bet, reikalui atsitikus, kojomis neprietelį muša Blv. 5. išdvėsti, išgaišti (apie gyvulius): Avys iškrìto Kv. Visos karvės iškrìto Lnkv. Nėko netrukus, iškrito Egipte daug gyvolių M.Valanč. Visos vištelės kaip lapai iškrìto Vvr. O galvijai kad iškrito, visas sviets raudavo KlpD29. Visos musės iškris nuo tų vaistų Vdn. 6. daugeliui išmirti: Jie visi jauni iškrìto Ėr. Badu būtumėm iškrìtę, kad ne jis Šmk. 7. prk. dingti, išnykti, prapulti: Iškrito visos užgaidos, kai tėvas mirė Krtn. Pavaikščiojom pavaikščiojom ore, ir miegai vėl iškrìto Skr. Uždaviau ausų, tuoj pagirios iškrìto (išsipagiriojo) Gs. Tai Monikutei kai iškrìto parėdnės – jau eina su apiplyšusiais batukais! Skr. 8. prk. staigiai atsirasti, ištikti; tekti, pasitaikyti: Beiškrito diena visų lauktos pagados Kv. Iš kur tu iškritái? Jau penki metai kaip bebuvau matęs tave Dr. Biednai mergai iškrito tokia laimė rš. 9. prk. atsiskirti nuo ko nors; netekti turėtos reikšmės: Mes dabar turime iškristi iš dorų žmonių tarpo rš. | Kiekviena prekė, žengdama savo pirmąjį žingsnį cirkuliacijų procese, pirmą kartą pakeisdama savo formą, iškrinta iš cirkuliacijos sferos, į kurią jos vieton nuolat stoja nauja prekė rš. | Iš kalbos žodyninės sudėties paprastai iškrinta tam tikras kiekis pasenusių žodžių rš. 10. prk. netekti turėtų pareigų, turėtos tarnybos, vietos, malonės: Būtų iškritęs iš gubernatoriaus, kam įvažiavo į šventorių su karieta Šts. Pasileido gerti, dar apsivogė, ir iškrito iš vietai Skd. Drįsti ginti iškritusius iš malonės rš. 11. išplyšti, iškiurti, išdriksti: Kelnių keliai iškrito Žem. Da palto viršus geras, tik pamušalas labai iškrìtęs Ds.

◊ iš dantų̃ neiškrìsti (kam) būti kieno šmeižiamam, apkalbamam: Jau aš ten jiems, matyt, iš dantų̃ neiškrintù Skr.

iš galvõs iškrìsti būti užmirštam: Iškrito iš galvos, o laikos ant galo liežuvio Mrc.

iš juõko iškrìsti labai juoktis: Kaip jis papasakojo, mes visi iškrìtom iš juõko Vl.

×iš jùpų iškrìsti mesti kunigystę: Kunigas iškris iš jupų Šts.

iš kójų iškrìsti pargriūti: Šliūk, iškritau iš kojų, paslydęs nu kūlių į upį Šts.

iš sterblė̃s iškrìsti kilti, gimti: Pasiutęs garbingumas! Tokie pat iš būrų sterblės iškritę, kaip ir Dovis Plonis I.Simon.

iš véido iškrìsti labai suliesėti, sublogti, pasikeisti; išblykšti: Oje, kaip iškrìtęs iš véido! Nj. Kodėl tu iškritaĩ iš véido? Šd. Po baliaus visai iškritęs iš veido Jnš.

kaĩp iš ą́žuolo (mẽdžio) iškrìtę nesusigaudantis: Stovia kaip iš ąžuolo iškritęs Žg. Dabar žiūrės į kits kitą kaip iš mẽdžio iškrìtę BM145.

širdìs iškrìto labai išsigando: Jam širdìs iš baimės iškrìto BŽ131. Širdis taip ir iškrito rš.

\ kristi; antkristi; apkristi; atkristi; įkristi; iškristi; nukristi; pakristi; parkristi; perkristi; prakristi; prikristi; razkristi; sukristi; užkristi